Volatilumas matuoja, kiek ir kaip greitai instrumento kaina keičiasi. Didelis volatilumas reiškia didelius arba greitus kainų svyravimus, kurie didina riziką prekiaujant, o mažas volatilumas signalizuoja didesnį stabilumą. Tai taip pat gali apibūdinti platesnes rinkos sąlygas ilgesniais neapibrėžtumo laikotarpiais.
Kas lemia volatilumą?
- Ekonominiai įvykiai ir duomenys: infliacija, užimtumo rodikliai, BVP ir centrinio banko politikos (ypač palūkanų normų didinimas ar mažinimas).
- Politikos ir geopolitiniai įvykiai: rinkimai, reguliavimo pokyčiai ir pasauliniai konfliktai.
- Investuotojų nuotaikos: baimė, godumas ir rinkos ciklai veikia pirkimo ir pardavimo spaudimą.
- Įmonių naujienos: pelno ataskaitos (ypač jei prognozės nepatenkinamos), susijungimai / įsigijimai ir skandalai (baudos, pranešimai apie pažeidimus ir pan.) gali paveikti akcijų kainas.
- Pasiūla ir paklausa: trūkumai, rinkos likvidumas ir pasaulinės prekybos pokyčiai.
- Juodojo gulbės įvykiai: ekonominiai nuosmukiai, gamtos katastrofos ir pandemijos.
Kaip matuoti volatilumą?
Yra keletas būdų sekti volatilumą. Vienas iš jų yra standartinis nuokrypis, kuris matuoja, kiek kainos nukrypsta nuo vidurkio – didesnis skirtumas rodo didesnį volatilumą. Kiti metodai apima VIX, arba volatilumo indeksą, kuris įvertina numatomą volatilumą JAV 500 indekse. Taip pat galite naudoti istorinį volatilumą, kad įvertintumėte kainų pokyčius per tam tikrą laikotarpį, remiantis praeities kainų duomenimis.
Visada teikite prioritetą rizikos valdymui svyruojančiose rinkos sąlygose, nes padidėję svyravimai gali sustiprinti tiek galimus pelnus, tiek nuostolius.